Šventoji yra trečia pagal ilgį Lietuvos upė (246 km), kuri vingiuoja beveik per visą Aukštaitiją, iš šiaurės rytų į pietus. Tai plati, pakankamai vandeninga ir srauni upė, kuria galima plaukti be jokių trukdžių ir vasaros sausrų metu. Ši upė taip pat yra ilgiausia, kuri teka vien tik per Lietuvos teritoriją. Vyraujantis vagos gylis ~1,5 m. Vidutinis nuolydis – 51 cm/km. Srovės greitis 0,2 – 0,7 m/s. Vidutinis debitas-55,1 m3/s. Išteka iš Dukšto ežero. Iš visų Lietuvos upių Šventoji turi daugiausiai salų – 79.

Šventosios baseinas gyvenamas nuo seno, manoma, kad jame pradėjo formuotis Lietuvos valstybė. Šventosios upe (šiaurinė dalis) eina baltų genčių sėlių ir aukštaičių riba. Šalia dabartinių Anykščių, netoli upės yra Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis, ant kurio stovėjo Mindaugo pilis. Kai kurių tyrinėtojų (istorikų ir archeologų) ši pilis siejama su pirmąja Lietuvos karalystės sostine Voruta. Upės pavadinimas nusako jos sakralinę reikšmę senajame lietuvių tikėjime. Šalia upės buvo daug šventviečių, yra išlikę apeigų akmenų. Šventoji pirmą kartą raštuose minima Šventupės vardu (Swyntoppe) XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose.

Vandens kelionė šia upe ypač tinka pradedantiesiems vandens turistams arba norintiems ramaus poilsio, mėgstantiems pasigrožėti gamta. Rekomenduojamos plaukimo priemonės – baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai, plaustai, katamaranai. Upės srovė yra tokia, kad galima plaukti beveik neirkluojant, tuo metu mėgaujantis nuostabiais vaizdais, klausantis paukščių grojimo. Tokiam žygiui nereikia eikvoti daug energijos, todėl žygis tampa tikru poilsiu. Upės vingiuose yra daug atabradų (seklios, smėlėtos vietos), kuriuose sustojus galima patogiai išsimaudyti, mokytis plaukti. Tai labai tinkamos vietos maudynėms vaikams. Mūsų sudaryti maršrutai eina pačiomis gražiausiomis Šventosios slėnio vietomis. Nuo Galvydžių k. upė išplatėja, tampa vandeningesne, nes į ją prieš kaimą įteka du stambūs intakai: iš kairės Aknysta, o iš dešinės Jara (Šetekšna).

Maršrutuose yra labai daug vingių (aštuoniukių), todėl plaukiant prieš akis atsiveria aukštos smėlio atodangos, nuo kurių atsiveria dar nuostabesni vaizdai. Tai nuostabus reginys akims ir atgaiva sielai, medžiaga fotografams. Visų maršrutų upės krantuose yra įrengtos poilsiavietės (kai kurios privačios), kuriose galima sustoti pailsėti, užkandžiauti arba plaukiant dvi-tris dienas sustoti nakvynei, užsikurti laužą. Pakrančių miškuose yra gausu malkų (sausuolių, vejovartų, kuriuos galima naudoti laužo kūrenimui). Dauguma maršrutų eina Šventosios kraštovaizdžio draustinio teritorija. Be to, Šventosios dešinysis krantas remiasi į unikalią Šimonių girią, o visi maršrutai driekiasi Šimonių girios biosferos poligono teritorija. Todėl plaukiant upe ar poilsiaujant krante būtina laikytis tam tikrų reikalavimų: netriukšmauti, nešiukšlinti, neardyti aukštų smėlio skardžių, neteršti vandens ir aplinkos, nepalikti degančio, neužgęsinto laužo. Turime nepamiršti, kad upė, jos aplinka skirta ne vien tik mums, ji skirta visiems, kurie ja dar plauks ir kurie gyvena šalia jos, todėl turime elgtis taip, kad po mūsų žygio viskas liktų taip, kaip buvę.

Yra daug gerų maršrutų daugiadieniam žygiui. Žygio metu sustojus nakvynei galima aplankyti daug šio krašto įdomių vietų, objektų. Vienas iš jų yra unikali Inkūnų bažnyčia, pavadinta Vilniaus Aušros vartų Šv. Dievo motinos Marijos vardu. Taip pat šalia jos esantis Inkūnų „Atminties“ parkas, kuriame statomos skulptūros išnykusiems kaimams atminti (parke 9 skulptūros). Už poros kilometrų nuo Inkūnų k. yra uniklai vieta, buvęs Knėbių k., kuriame, dvarelyje buvo įsikūrusi 1863/64 m. sukilėlių stovykla, kurioje buvo ruošiamasi kovoms su Rusijos caro kariuomene ir šiam pasiruošimui vadovavo pats sukilimo vadas Zigmas Sierakauskas. Šioje vietoje stovi paminklinis akmuo sukilimui ir sukilėliams atminti. Unikalus ir Inkūnų-Mikierių kabantis tiltas per Šventąją, prie kurio yra stovyklavietė, galima nakvoti. Šis tiltas dažnai būna vandens turistų maršruto pradžia arba pabaiga.

*Autobusiukas vienu reisu veža iki 5 baidarių ir 9/10 žmonių bei kitą inventorių.

Patarimai ruošiantis žygiui baidarėmis, kajakais, plaustais ir aktyviam poilsiui

Žygis baidarėmis bei kitomis plaukti vandeniu skirtomis priemonėmis gali tapti puikia savaitgalio arba atostogų išvyka į gamtą, tiek vienai-dviems dienoms, tiek ilgesniam laikui, bet tam reikia tinkamai pasiruošti. Plaukiant baidarėmis ar kt. priemonėmis prireiks:

• geriamojo vandens atsargų (priklausomai nuo žygio trukmės);
• patogios avalynės (kiekis priklauso nuo žygio trukmės);
• apsaugos priemonių nuo vabzdžių;
• apsiausto nuo lietaus;
• apsaugos priemonių nuo saulės (akiniai, kremas, kepuraitė);
• vaistinėlės;
• pirštinių nuo nuospaudų (jei rankos neįpratę prie darbo);
• antro (trečio) drabužių komplekto (priklausomai nuo žygio trukmės);
• neperšlampamų maišų drabužiams ir smulkiems daiktams;
• degtukų (sauso kuro);
• kirvuko, pjūklelio (jei ruošiamasi stovyklauti);
• palapinės (ių), miegmaišio(ų), kilimėlių ir kitų nakvynei būtinų reikmenų (priklausomai nuo žmonių skaičiaus);

Rekomenduojama vienam iš keliaujančių pasiimti telefoną, kitam fotoaparatą (videokamerą), trečiam navigacijos imtuvą. Plaukiant ilgesnį laiką reiktų pasiimti ir akumuliatorių pakrovėją (energijos banką). Visiems su savimi imti drėgmei jautrią įrangą nėra racionalu.