Mielas žmogau, jei Tu pavargai nuo gyvenimo tempo, nuolatinių rūpesčių, begalinės įtampos, didmiesčio šurmulio ir triukšmo, jei Tau pabodo skubėti, jei Tavo akys pavargo nuo mūro ir asfalto, jei Tavo plaučiai ir visas organizmas kemšasi nuo dulkių, dūmų ir kitokios bjaurasties, jei Tu nori įkvėpti ne vieną gurkšnį gryno, fitoncidais pripildyto oro, nori ramybės, atgaivos savo sielai, jei Tu nori išgirsti ošiantį tartum jūra mišką, medžių lapų šlamesį, pajusti rytinės rasos gaivą, švelnų kojų padų kutenimą samanomis, pamatyti virš horizonto kylančią ar besileidžiančią Saulę, pasiklausyti linksmo pavasarinio į namus sugrįžusių paukščių čiulbėjimo, karvelių uldukų ar keršulių burbėjimo, ar volungių ir lakštingalų vidurvasario trelių, o rudeniop vestuvinių zuikių šūkavimų ar pelėdų ūbavimų, arba elnių maurojimo ir patinų ragų tarškėjimo, jiems besimušant poravimosi metu, arba nori iki valiai ir veltui prisivalgyti naturalių, švarių, rasotų miško uogų (žemuogių, spragių (tipiška aukštaitiška laukinė uoga), laukinių serbentų, mėlynių, aviečių, gervuogių, bruknių ar spanguolių), o gal nori prisirinkti lietuviškų grybų, rudakepurių baravykų arba sugauti kokią rainuotą lydeką, ar pažiūrėti kaip didieji statybininkai bebrai naktimis renčia savo namus, pasigrožėti mums lietuviams taip mielais įnamiais žalčiais ir pamatyti, ir savo visu kūnu bei siela pajusti dar daug įdomių dalykų, tai, kaip mūsų broliukai latviai sako, brauk į Anykščių kraštą, Inkūnus, į Valentino sodybą (Šventosios baidarės). Ir ne vienas, o su visa savo šeima, nes tavo vaikai ar vaikaičiai čia pamatys ir pajus naturalų žmogaus gyvenimą gamtoje, jos prieglobstyje, pajus gamtos ir žmogaus tarpusavio ryšį, pasijus gamtos dalimi, jos vaiku. To niekur kitur nepamatysi ir nepajusi, nes tik čia pasijusi esąs toli nuo civilizacijos.
Gal jau kyla klausimas – ar iš tikro taip yra, ar tai tik gražus pasakojimas ? Galime drąsiai ir atsakingai pasakyti, taip, visa tai tikra, tai tikrovė. Visa tai galėsite pamatyti ir pajusti visa savo esybe, nes Jūs ilsėsitės ir savo kūną bei sielą gaivinsite ne kokioje nors naujai tuščioje vietoje pastatytoje taip vadinamoje kaimo turizmo sodyboje, kurioje gyvenimas ir aplinka mažai kuo skiriasi nuo didmiesčio, o senoje, šimtametėje, XX-to amžiaus pradžioje ūkininkų surestoje sodyboje, kurioje iki šiol gyvena pirmeivių palikuonys, jos šeimininkai. Sodyboje be to, apie ką kalbėjome aukščiau, galėsite susipažinti ir su senoviniu gyvenimo būdu, buities rakandais, išgirsti įdomių pasakojimų. Sodyba yra įkurta unikalioje, savo senąjį vaizdą išsaugojusioje, mažai civilizacijos sugadintoje vietovėje, miškų apsuptyje, šalia trečios Lietuvos upės Šventosios, šalia pat didžiųjų jos vingių, aukštų, smėlėtų skardžių, nuo kurių atsiveria nuostabūs vaizdai. Stovint ant jų atrodo, kad Tu esi net ne Lietuvoje, o kažkur Šveicarijoje ar kitoje nuostabioje žemėje. Bet tai Lietuva, tai Inkūnai. Įdomios ir Inkūnų apylinkės ir poilsiaudami galėsite jas aplankyti ir daug ką pamatyti.
Inkūnai yra vienkieminio tipo bažnytkaimis, turi savo unikalią medinę bažnytėlę, kurioje norint galima ir pasimelsti, dalyvauti Šv. Mišiose, pamedituoti. Inkūnų bažnytėlė, tai xx-to amž. vidurio vietos meistrų antrojo pasaulinio karo metais (1941-42) pastatytas statinys, išgražintas originalia ir savita medine puošyba. O kiek su ja yra susijusių įdomių istorijų! Šalia bažnyčios Inkūniečių bendrija yra įkūrusi „Atminties“ skulptūrų parką, kuriame statomos medinės skulptūros išnykusiems ir nykstantiems Inkūnų parapijos kaimams ir jų gyventojams atminti. Inkūnų parapija yra išsidėsčiusi abipus Šventosios upės, jos atskirus kaimus jungia unikalus, kabantis tiltas, žmonių, ypač vandens turistų, dažnai vadinamas bezdžionių tiltu. Smagu pasėdėti ant jo ir pažiūrėti į besileidžiančią ar tekančią Saulę, kylantį rūką ar užmesti meškerę. Įdomios ir senosios Inkūnų kapinės, įkurtos 19 amž. viduryje ir tebeveikiančios iki šiol. Jose yra palaidoti Lietuvos laisvės gynėjai-partizanai.
Greta Inkūnų, buvusio Knėbių kaimo žemėje, šalia buvusios dvarvietės yra pastatytas paminklinis akmuo 1863/64 m. Lietuvos sukilimo prieš carinę Rusijos imperiją dalyviams-sukilėliams atminti. Knėbių k. palivarke buvo įkurta didžiausia Lietuvoje sukilėlių stovykla, kurioje dvi savaites stovyklavo per 3000 sukilėlių, o juos kovoms su caro kariuomene ruošė pats sukilimo vadas, didis Lietuvos patriotas Zigmantas Sierakauskas ir sukilėlių kepelionas kun. Antanas Mackevičius. Inkūnų apylinkėse yra ir daugiau įdomių lankytinų vietų (žiūr. Naudingos nuorodos). Būnant Inkūnuose galima nuvykti ir į Anykščius ar kitas Anykščių krašto unikalias vietas, aplankyti muziejus, kurių šiame krašte tikrai daug, paminklus įžymiems šio krašto žmonėms, įdomius gamtos objektus. Sodybos šeimininkai talkins visiems to panorėjusiems. Šventoji taip pat yra vandens turizmo objektas, nes ji yra gana vandeninga ir šiam sportui bei laisvalaikio praleidimui, poilsiui gamtoje tinka visais metų laikais, išskyrus žiemą. Todėl ją dažnai renkasi vandens turizmo mėgėjai.
Sodyboje galima išsinuomoti baidares ir kitus turizmo reikmenis, suteiksime ir transportavimo paslaugą. Valentino sodyboje (Šventosios baidarės) galima poilsiauti kiekvienam pasirinktu būdu: kempingas prie upės arba sodyboje (nakvynė palapinėje arba kemperyje), nakvynė sodybos namelyje arba kemperyje (visi patogumai), laikinas apsistojimas sodyboje žygiui Šventosios upe baidarėmis. Sodyboje yra visos poilsiui ir buičiai būtinos sąlygos ir priemonės. Sodyboje dera senovė ir naujausios techninės priemonės-veikia TV ir internetas. Tad maloniai kviečiame. Bičiuli, jei tikrai nori nors trumpam atitrūkti nuo civilizacijos ir pailsėti, ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai - mūsų sodyba tikrai Jums!
Norime pastebėti, kad Sodyboje yra propaguojamas sveikas, gamtą tausojantis gyvenimo būdas – nerūkoma (rekomenduojama), labai saikingai vartojamas alkoholis, netriukšmaujama (nes aplink sodybą yra jautri, lengvai pažeidžiama gamta ir jos gyventojai), saikingai naudojami, taupomi gamtos ištekliai, ypač vanduo, saugoma aplinkui esanti gamta ir jos gyvūnija. Todėl poilsiaujant šioje Sodyboje yra geros sąlygos išbandyti save ir keisti požiūrį bei gyvenimo būdą, atsisakyti blogų, žalingų įpročių. To ir linkime.
Visumoje, Sodyboje žmogui pavojų nėra, nes Lietuvos gamtoje nėra tokių gyvių, kurie pultų žmogų, išskyrus pačius žmones. Aplink Sodybą, miške, pievose ir pačioje sodyboje gyvena daug įvairių gyvių, bet savaime patys jie žmogaus neliečia, jie no jo, kaip piktadario bėga. Sodyboje gyvena seni lietuvių draugai geltonskruosčiai žalčiai, užaugantys iki 140 cm ilgio (juos labai lengva atskirti nuo kitų roplių, pvz. gyvačių, pagal jų juodai - baltą, margą, rainuotą odą ir jų turimas, taip vadinamas, geltonas ausytes, nes gyvatės tokių „ausyčių“ neturi), tačiau jie žmogui visai nepavojingi, nekanda (gali išpurkšti tik nemalonaus kvapo skystį tik iš išgąsčio, gindamasis tada, jei jį miegantį paliesime ar užminsime ant jo) ir neturi nuodų.
Aplink Sodybą miškuose gali pasitaikyti sutikti ir gyvatę Angį bei driežą Trapujį gluodeną. Angis (liaudyje, Aukštatijoje vadinama puntine gyvate, nes ji turi pilkai juodą (gali turėti ir kitokių atspalvių, priklausomai nuo gyvenamosios vietos), raštuotą odą, panašią į puntį (lininis, pakulinis pantis (virvė) gyvuliams pančioti)) - vienintelė Lietuvoje gyvenanti nuodinga gyvatė, užauganti iki 70-80 cm ilgio, bet pastaruoju metu bebaigianti išnykti dėl žmogaus netinkamos ūkinės veiklos bei jų naikinimo.
Trapusis gluodenas , užaugantis iki 35-45 cm ilgio (liaudyje vadinamas geležine gyvate, nes panašus į ją, turi geležies, vario, gelsvai rudo atspalvio odą, sen. lietuviškas pavadinimas žibulis) iš tikro yra driežas. Nei Angis, juolab Gluodenas, žmogaus pačios nepuola, kirsti gali tik ant jų atsistojus arba jas palietus. Angies įkirtimo atveju (daugeliui nemirtinas) būtina kreiptis į gydytojus dėl būtinosios pagalbos suteikimo. Gluodenas yra nepavojingas, nes neturi nuodų. Užmynus ant jo apsieinama tik išgąsčiu. Todėl einant miško keliuku ar taku saulėtą, karštą dieną būtina žiūrėti į kelią, taką, kad netyčia neužmintume ant Saulėje besišildančios ir bemiegančios (ką jos labai mėgsta daryti, ypač pavasarį) gyvačiukės, nes ji iš išgąsčio (gyvatės yra kurčios) besigindama gali ir įkirsti. Taigi, tokiais atvejais būkime budrūs.
Pastaruoju metu Lietuvoje, o taip pat ir Inkūnų krašte atsirado gana daug erkių, kurios gali būti Erkinio encefalito arba Laimo ligos nešėjos (ne visos, o tik užsikrėtusios), todėl prieš vykstant poilsiauti į gamtą ar turistinį žygį rekomenduojama pasiskiepyti nuo Erkinio encefalito, kad užsikrėtusiai erkei įkandus nesusirgtume. Nuo Laimo ligos skiepų nėra.
Kai kuriems asmenims, alergiškiems, gali būti tam tikras pavojus ir dėl bitės ar vapsvos, širšės įgėlimo, kurių pievose aplink Sodybą vasarą būna. Todėl žinant ar turint įtarimą, kad esate alergiški bitės ar vapsvos, širšės įgėlimui (įgėlimo vieta ištinsta, kai kam galima ir didesnė alergija), kad ir jų menkiems nuodams, būtina iš anksto pasirūpinti antialerginiais vaistais (Tavegyl ar pan.)
Taigi, galimi pavojai mums: Angies įkirtimas arba sergančios erkės įkandimas, bitės, vapsvos, širšės įgėlimas. Daugiau nei Sodyboje, nei miškuose, paupiuose, laukuose mums pavojingų gyvių nėra. Dėl kitų gyvių buvimo šalia mūsų galime būti ramūs, jie taikūs ir nepavojingi. Tiesa, tiek Sodyboje, tiek jos aplinkoje vasara būna uodų, todėl kas jų prisibijo ar yra alergiški jų įgėlimams (patinsta įgėlimo vieta), prieš atvykstant poilsiauti būtina apsirūpinti juos atbaidančiomis priemonėmis.
Inkūnų kaimas 7, Anykščių sen., Anykščių raj. savivaldybė. Sodyba nuo Anykščių yra 25 km atstumu, nuo Svėdasų 15 km, nuo Andrioniškio 15 km atstumu. Važiuoti, galimi keli variantai: iš krypties Vilnius, Kaunas, Ukmergė važiuoti plentu Anykščiai-Svėdasai (Rokiškis), 18 km sukti į kairę pagal kelio rodykles „Mičionys 3 km“, „1863/64 m. sukilėlių stovykla“, toliau važiuoti tiesiai 7 km stebint kelio rodykles „Inkūnai“, „Šventosios baidarės“;
iš krypties Utena, Rokiškis, Kupiškis važiuoti Rokiškio-Anykščių plentu nuo Svėdasų kryžkelės 7 km, pervažiavus Šventosios tiltą už 300 m. sukti į dešinę pagal rodykles „1863/64 m. sukilėlių stovykla“, „Mičionys 3 km“ ir toliau važiuoti tiesiai 7 km stebint kelio rodykles „Inkūnai“, „Šventosios baidarės“;
iš krypties Panevėžys važiuoti per Andrioniškį Svėdasų (Kupiškio) kryptimi iki plento pabaigos-sankryžos „Kupiškis-Karjeras“, sankryžoje sukti į dešinę (į Karjerą) ir važiuoti per Šventosios tiltą (taip pat ir važiuojant iš Kupiškio), toliau važiuoti plentu maždaug 2 km iki nuorodos „Lašiniai“ (į kairę) ir toliau 6 km pagal rodykles „Inkūnai“, „Šventosios baidarės“.
Esant reikalui skambinkite tel. 8 687 76652 ar 8 614 12886. Patikimiausia pokalbiui (informacijai) mus pasiekti internetu, adresu: svalentinas@yahoo.com arba info@sventosiosbaidares.lt, nes ne visose Sodybos vietose yra kokybiškas telefoninis ryšys.
Pastaba. Ne visada GPS priemonės rodo tikslų ir teisingą kelią į mūsų sodybą, pasukus iš plento ir važiuojant miškinga vietove, todėl nepasikliaukite vien šios sistemos parodymais, o kreipkite dėmesį ir į kelių rodykles, nuorodas.
Pagarbiai,
Valentino sodybos (Šventosios baidarės) šeimininkai
Danutė ir Valentinas
